Олимпийский музей

Olimpinis muziejus statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Savarankiška TOK olimpinio mokslinimo, žinių apie olimpizmą, Antikos ir šiuolaikinių olimpinių žaidynių istoriją, sporto idėjas ir principus, olimpinio sporto vietą auklėjimo ir švietimo sistemoje, jo ryšį su kitomis visuomenės gyvenimo sritimis, sportininkų rengimo varžyboms ir veiklos per varžybas teorijos ir praktikos skleidimo organizacija. Idėja įkurti Olimpinį muziejų kilo P. de Kubertenui (P. de Coubertin). Pirmasis Olimpinis muziejus atidarytas 1934 m. pažymint Olimpinių žaidynių atgaivinimo 40 metų sukaktį. Veikė iki 1969 m. 1982 m. atidarytas laikinas Olimpinis muziejus. 1993 m. birželio 23 d. Lozanoje (Šveicarija), pažymint šiuolaikinių olimpinių žaidynių 100 metų sukaktį, iškilmingai atidarytas naujas Olimpinis muziejus. Olimpinio muziejaus projekto autoriai – TOK narys P. Vaskesas (P. Vazquez) iš Meksikos ir Ž. P. Kahenas (J. P. Cahen) iš Šveicarijos. Olimpinis muziejus pastatytas iš balto marmuro, primenančio graikišką olimpinių žaidynių kilmę ir simbolizuojančio olimpinių idealų tyrumą, pastovumą. Marmurą padovanojo Graikijos vyriausybė. Šiuolaikiniuose 5 aukštų (2 iš jų po žeme) 70 m ilgio rūmuose yra olimpinių medalininkų autografų, olimpinės ugnies deglų, unikalių monetų, pašto ženklų, Olimpinių medalių ir kitos simbolikos kolekcijos. Daug vietos skiriama meno kūriniams: paveikslams, skulptūroms, fotonuotraukoms, plokštelėms, diskeliams, vaizdajuostėms, sporto įrangai, aprangai, dokumentams. Pirmame aukšte įsikūręs Olimpinių tyrimų centras, biblioteka (turinti per 15 tūkst. knygų ir periodinių leidinių), archyvas, garso, vaizdo ir fotografuotinių dokumentų skyrius. Nuolatinei ekspozicijai skiriama 3100 kv. m, o laikinoms – 300 kv. m ploto. atitikmenys: angl. Olympic Museum vok. Olympisches Museum, n rus. Олимпийский музей